Ridván Messages

Dvi iškylančios tikrovės paskatino mus parašyti jums šiuos žodžius. Pirma tikrovė yra visame pasaulyje vis aiškiau suvokiamas koronos viruso pandemijos keliamas grėsmingas ir baisus pavojus. Nepaisant narsių ir ryžtingų kolektyvinių pastangų išvengti nelaimės, daugelyje šalių padėtis jau yra sunki ir sukelia tragediją šeimoms ir paskiriems asmenims, o ištisos visuomenės patenka į krizę. Kančios ir sielvarto bangos užlieja vieną vietą po kitos ir įvairiu metu skirtingais būdais susilpnina tautas.

Kita kasdien vis aiškiau matoma tikrovė yra bahajų pasaulio atsparumas ir nemažėjantis gyvybingumas sunkumų akivaizdoje – nieko panašaus gyvojoje atmintyje nėra. Jūsų atsakas buvo nepaprastas. Kai prieš mėnesį rašėme jums Noruzo proga, troškome pabrėžti, kokias įspūdingas savybes pademonstravo bendruomenės, kurių įprastas veiklos ritmas buvo sutrikdytas. Visos jos pasirodė vėlesnėmis savaitėmis, kai daug draugų turėjo paklusti vis griežtesniems apribojimams, ir mūsų susižavėjimas tik dar padidėjo. Pasimokiusios iš patirties, įgytos kitose pasaulio dalyse, kai kurios bendruomenės ėmė saugiai ir kūrybingai informuoti gyventojus apie visuomenės sveikatos reikalavimus. Ypatingas dėmesys skiriamas tiems, kurie labiausiai rizikuoja užsikrėsti virusu ir patiria didžiausius ekonominius sunkumus dėl jo plitimo. Iniciatyvos, apie kurias pranešė Pasaulinė bahajų naujienų tarnyba, yra tik saujelė iš nesuskaičiuojamos daugybės. Šias iniciatyvas papildo siekis tyrinėti, skatinti ir ugdyti tas dvasines savybes, kurių labiausiai reikia šiuo metu. Daug šių veiksmų neišvengiamai imamasi šeimose arba vienumoje, bet ten, kur leidžia sąlygos ar bendruomenės turimos priemonės, tarp sielų, patekusių į panašias aplinkybes, aktyviai ugdomas nepaprastas solidarumas. Dinamiškas bendruomenės gyvenimas, toks svarbus kolektyvinei pažangai, nebus prislopintas.

Mūsų dvasia buvo pakylėta matant, kaip sumaniai Nacionalinės dvasinės asamblėjos, nepavargstantys Šviesos kariuomenės generolai, vadovauja savo bendruomenėms ir formuoja jų atsaką į krizę. Jas smarkiai remia Patarėjai ir jų pagalbininkai, kurie, kaip visada, herojiškai aukštai iškėlė tarnavimo su meile standartą. Gerai žinodamos apie greitai besikeičiančias sąlygas jų šalyse, Asamblėjos ėmėsi būtinų priemonių, kad galėtų atlikti su Tikėjimu susijusius reikalus, ypač rinkimus, jei tai buvo įmanoma. Reguliariai bendraudamos institucijos ir tarnybos išmintingai pataria, guodžia ir nuolat drąsina. Daugeliu atvejų jos taip pat pradėjo pastebėti konstruktyvias temas, kylančias visuomenėse prasidedančiuose diskursuose. Mūsų lūkestis, kurį išreiškėme Noruzo laiške, kad šis žmonijos ištvermės išbandymas suteiks gilesnių įžvalgų, jau išsipildė. Vadovai, žymūs mąstytojai ir komentatoriai ėmė nagrinėti fundamentines sąvokas ir drąsius siekius, kurių pastaraisiais laikais viešajame diskurse nebuvo. Kol kas tai tik pirmieji blyksniai, tačiau jie reiškia, kad gali ateiti kolektyvinio sąmoningumo akimirka.

Mūsų paguoda, kurią jaučiame matydami bahajų pasaulio atsparumą, pasireiškiantį veiklumu, yra sumišusi su liūdesiu dėl pandemijos padarinių žmonijai. Deja, žinome, kad tikintieji ir jų bendraminčiai taip pat nuo to kenčia. Atstumas nuo draugų ir giminių, kurio tiek daug žmonių pasaulyje laikosi dėl visuomenės sveikatos reikalavimų, kai kam reikš išsiskyrimą visam laikui. Su kiekviena aušra darosi aišku, kad daug žmonių kentės prieš nusileidžiant saulei. Tegu susivienijimo amžinybėje pažadas paguodžia tuos, kurie prarado artimuosius. Meldžiame paguodos širdžiai ir Dievo malonės tiems, kurių išsilavinimui, pragyvenimo šaltiniui, namams ar net išgyvenimui kyla rizika. Už jus, jūsų brangiuosius ir tėvynainius mes meldžiamės Bahá’u’lláh ir prašome Jo palaiminimų bei malonės.

Kad ir kokį ilgą ir sunkų kelią tektų nukeliauti, mes esame visiškai tikri jūsų tvirtybe ir pasiryžimu įveikti šią kelionę. Jūs semiatės iš vilties, tikėjimo ir didžiadvasiškumo saugyklų, kitų poreikius statydami pirmiau savų, kad nuskriaustieji būtų dvasiškai pamaitinti, vis karščiau klausiantys – rasti patenkinančius atsakymus, o trokštantys pagerinti pasaulį – gauti tam priemonių. Kaip galime mažiau tikėtis iš atsidavusių Palaimintojo Tobulumo sekėjų?

Priartėjus Pačiai Didžiausiajai Šventei, mus nusinešė gilaus dėkingumo ir viltingo laukimo jausmai: dėkingumas už tuos nuostabius darbus, kuriuos Bahá’u’lláh įgalino Savo pasekėjus atlikti, ir laukimas to, ką turi paruošusi netolima ateitis.

Impulsas, kurį suteikė pasaulyje švenčiamos Bahá’u’lláh dušimtosios gimimo metinės, nuo to laiko tik stiprėjo. Pagreitėjęs bahajų bendruomenės vystymasis, jos augantys gebėjimai ir galėjimas remtis jos vis didesnio skaičiaus narių energija yra aiškiai matomi iš bendruomenės pastarųjų globalių pasiekimų santraukos. Tarp šių pasiekimų ypač išsiskiria bendruomenių kūrimo veiklų gausėjimas. Dabartinis Penkerių metų planas remiasi bahajų pasaulio dvidešimt metų dėtomis pastangomis ištobulinti ir padauginti šias veiklas, tačiau nepaprasta yra tai, jog per pirmuosius dvejus su puse Plano metus vien tik pagrindinių veiklų skaičius padidėjo daugiau nei perpus. Pasaulinė bendruomenė pademonstravo gebėjimą bet kuriuo laiku įtraukti daugiau nei milijoną žmonių tokiose veiklose, padėdami jiems tyrinėti ir atliepti į dvasinę tikrovę. Per tą patį trumpą laikotarpį maldų susitikimų skaičius beveik padvigubėjo – tai yra ypač reikalingas atsakas į vis augantį žmonijos nutolimą nuo vilties ir dosnumo Šaltinio. Ši raida yra ypač daug žadanti, nes maldų susitikimai bendruomenės gyvenimui įkvėpia naujos dvasios. Susipynę su edukacinėmis pastangomis visoms amžiaus grupėms, jie sustiprina tų pastangų aukštą tikslą – puoselėti bendruomenes, išsiskiriančias Dievo garbinimu ir tarnavimu žmonijai. Niekur tai taip aiškiai nematyti, kaip tuose teritoriniuose junginiuose, kur yra palaikomas didelio skaičiaus žmonių dalyvavimas bahajų veiklose, o draugai pasiekė trečiąją savo bendruomenių vystymosi gairę. Mes džiaugiamės matydami, kad teritorinių junginių, kur augimo procesas pasistūmėjo taip toli, skaičius išaugo daugiau nei dvigubai nuo Plano pradžios ir dabar siekia maždaug penkis šimtus.

Ši trumpa apžvalga negali visiškai nupasakoti tos vykstančios transformacijos masto. Likusių dviejų Plano metų ateities perspektyva išties šviesi. Daug buvo pasiekta per šiuos paskutiniuosius metus skleidžiant išmoktas pamokas iš tų teritorinių junginių, kur buvo stipresnės augimo programos ir kurie, kaip mes ir tikėjomės, tapo žinių ir resursų rezervuarais. Tarptautinis mokymo centras, Patarėjai ir jų nenuilstantys pagalbininkai niekur nesustojo užtikrindami, kad draugai visose pasaulio dalyse galėtų pasinaudoti šiuo spartėjančiu mokymusi ir pritaikytų įgytas įžvalgas savo realybei. Mes džiaugiamės matydami, kad vis didėjančiame teritorinių junginių skaičiuje ir juose esančiose kaimynystėse bei kaimuose iškilo draugų branduolys, kuris per veiklas ir apmąstymus atranda tai, kas tam tikru momentu yra būtina, kad pasistūmėtų augimo procesas jų vietovėse. Jie remiasi galingu instituto įrankiu, per kurį gebėjimas prisidėti prie bendruomenės dvasinės ir materialinės gerovės sustiprėja, ir, kai jie veikia, prie jų prisijungusiųjų skaičius padidėja. Žinoma, sąlygos yra labai skirtingos priklausomai nuo vietovės, taip pat kaip ir augimo ypatybės. Tačiau per sistemingas pastangas kiekvienas gali vis efektyviau ir efektyviau prisidėti prie tuometinių darbų. Visomis aplinkybėmis atsiranda tyras džiaugsmas, kai kitos sielos įtraukiamos į prasmingus ir pakylėjančius pokalbius, kurie greitai ar palaipsniui priveda prie jaudinančio dvasinio imlumo pasireiškimų. Kuo ryškesnė bus tikinčiojo širdyje įsižiebusi liepsna, tuo didesnė traukos jėga, kurią patirs pajutę jos šilumą. Koks tinkamesnis užsiėmimas gali būti įsivaizduojamas širdžiai, kurią apėmusi meilė Bahá’u’lláh, nei ieškoti giminingų sielų, paskatinti jas, kai jos įžengia į tarnavimo kelią, lydėti jas, kai jos įgyja patirties, ir, ko gero, visų didžiausiam džiaugsmui – išvysti sielas, gaunančias patvirtinimą savo Tikėjime, nepriklausomai pakylančias bei padedančias kitiems toje pačioje kelionėje. Tai yra vienos vertingiausių akimirkų, kurias gali pasiūlyti šis praeinantis gyvenimas.

Perspektyvos vystyti šią dvasinę iniciatyvą yra dar labiau jaudinančios artėjant Báb’o dušimtosioms gimimo metinėms. Kaip ir prieš tai buvusios Bahá’u’lláh dušimtosios gimimo metinės, taip ir ši sukaktis yra nepamatuojamai brangus momentas. Ji suteikia visiems bahajams nuostabias galimybes pabudinti visus aplink save didžiajai Dievo Dienai, išskirtiniam dangiškos malonės išsiliejimui, apie kurį signalizavo dviejų Dieviškosios Būties Apsireiškimų – vienas po kito ėjusių Šviesulių, Kurie nušvietė pasaulio horizontą, – pasirodymas. Mastas to, kas yra įmanoma per ateinančius du ciklus, yra žinomas visiems iš patirties su dušimtosiomis gimimo metinėmis prieš dvejus metus, ir visa, kas buvo išmokta ta proga, privalo būti nukreipta į šių metų planus Dvynių Apsireiškimų Gimimo Dienoms. Priartėjus dviejų šimtų metų jubiliejui, mes dažnai nuolankiai melsimės jūsų vardu Šventyklose, prašydami, kad jūsų pastangos tinkamai pagerbti Báb’ą būtų sėkmingos vystant Jo išpranašautą Tikėjimą.

Iki pirmojo Formavimosi amžiaus šimtmečio pabaigos liko tik du su puse metų. Ji apvainikuos šimto metų pašvęstas pastangas sutvirtinti ir išplėsti pamatus, taip pasiaukojančiai suręstus per Tikėjimo Herojinį amžių. Tuo metu bahajų bendruomenė taip pat minės šimtąsias ‘Abdu’l-Bahá Dangun Žengimo metines, tą akimirką, kai mylimasis Mokytojas buvo išlaisvintas iš šio pasaulio apribojimų, kad galėtų susitikti su Savo Tėvu dangiškos šlovės erdvėse. Jo laidotuvės, kurios įvyko kitą dieną, buvo įvykis, „ į kurį panašaus Palestina nebuvo regėjusi“. Jų pabaigoje Jo žemiškieji palaikai buvo įkelti ilsėstis po Báb’o mauzoliejaus skliautu. Vis dėlto Shoghi Effendi numatė, jog tai bus tik laikinas sprendimas. Buvo numatyta, kad, kai ateis deramas laikas, bus pastatyta Šventykla, tinkama ‘Abdu’l-Bahá unikalios padėties pobūdžiui.

Tas laikas atėjo. Bahajų pasaulis yra kviečiamas pastatyti šventovę, kuri amžiams apgaubs tuos šventus palaikus. Ją planuojama statyti netoli Rizvano Sodo, žemėje, pašventintoje Palaimintojo Grožio pėdsakų; todėl ‘Abdu’l-Bahá Šventykla stovės ant pusmėnulio formos linijos, nubrėžtos tarp Šventųjų Šventyklų Akoje ir Haifoje. Vystomi architektūrinių planų darbai, o daugiau informacijos bus pasidalinta ateinančiais mėnesiais.

Mums kyla visa pranokstančio džiaugsmo jausmai, kai apmąstome šiuos ateinančius metus ir viską, ką jie žada. Mes kliaujamės kiekvienu iš jūsų, kurie tarnauja Bahá’u’lláh dirbdami kiekvienoje tautoje taikos vardan, kad išpildysite jūsų aukštą pašaukimą.

Dvi iškylančios tikrovės paskatino mus parašyti jums šiuos žodžius. Pirma tikrovė yra visame pasaulyje vis aiškiau suvokiamas koronos viruso pandemijos keliamas grėsmingas ir baisus pavojus. Nepaisant narsių ir ryžtingų kolektyvinių pastangų išvengti nelaimės, daugelyje šalių padėtis jau yra sunki ir sukelia tragediją šeimoms ir paskiriems asmenims, o ištisos visuomenės patenka į krizę. Kančios ir sielvarto bangos užlieja vieną vietą po kitos ir įvairiu metu skirtingais būdais susilpnina tautas.

Kita kasdien vis aiškiau matoma tikrovė yra bahajų pasaulio atsparumas ir nemažėjantis gyvybingumas sunkumų akivaizdoje – nieko panašaus gyvojoje atmintyje nėra. Jūsų atsakas buvo nepaprastas. Kai prieš mėnesį rašėme jums Noruzo proga, troškome pabrėžti, kokias įspūdingas savybes pademonstravo bendruomenės, kurių įprastas veiklos ritmas buvo sutrikdytas. Visos jos pasirodė vėlesnėmis savaitėmis, kai daug draugų turėjo paklusti vis griežtesniems apribojimams, ir mūsų susižavėjimas tik dar padidėjo. Pasimokiusios iš patirties, įgytos kitose pasaulio dalyse, kai kurios bendruomenės ėmė saugiai ir kūrybingai informuoti gyventojus apie visuomenės sveikatos reikalavimus. Ypatingas dėmesys skiriamas tiems, kurie labiausiai rizikuoja užsikrėsti virusu ir patiria didžiausius ekonominius sunkumus dėl jo plitimo. Iniciatyvos, apie kurias pranešė Pasaulinė bahajų naujienų tarnyba, yra tik saujelė iš nesuskaičiuojamos daugybės. Šias iniciatyvas papildo siekis tyrinėti, skatinti ir ugdyti tas dvasines savybes, kurių labiausiai reikia šiuo metu. Daug šių veiksmų neišvengiamai imamasi šeimose arba vienumoje, bet ten, kur leidžia sąlygos ar bendruomenės turimos priemonės, tarp sielų, patekusių į panašias aplinkybes, aktyviai ugdomas nepaprastas solidarumas. Dinamiškas bendruomenės gyvenimas, toks svarbus kolektyvinei pažangai, nebus prislopintas.

Mūsų dvasia buvo pakylėta matant, kaip sumaniai Nacionalinės dvasinės asamblėjos, nepavargstantys Šviesos kariuomenės generolai, vadovauja savo bendruomenėms ir formuoja jų atsaką į krizę. Jas smarkiai remia Patarėjai ir jų pagalbininkai, kurie, kaip visada, herojiškai aukštai iškėlė tarnavimo su meile standartą. Gerai žinodamos apie greitai besikeičiančias sąlygas jų šalyse, Asamblėjos ėmėsi būtinų priemonių, kad galėtų atlikti su Tikėjimu susijusius reikalus, ypač rinkimus, jei tai buvo įmanoma. Reguliariai bendraudamos institucijos ir tarnybos išmintingai pataria, guodžia ir nuolat drąsina. Daugeliu atvejų jos taip pat pradėjo pastebėti konstruktyvias temas, kylančias visuomenėse prasidedančiuose diskursuose. Mūsų lūkestis, kurį išreiškėme Noruzo laiške, kad šis žmonijos ištvermės išbandymas suteiks gilesnių įžvalgų, jau išsipildė. Vadovai, žymūs mąstytojai ir komentatoriai ėmė nagrinėti fundamentines sąvokas ir drąsius siekius, kurių pastaraisiais laikais viešajame diskurse nebuvo. Kol kas tai tik pirmieji blyksniai, tačiau jie reiškia, kad gali ateiti kolektyvinio sąmoningumo akimirka.

Mūsų paguoda, kurią jaučiame matydami bahajų pasaulio atsparumą, pasireiškiantį veiklumu, yra sumišusi su liūdesiu dėl pandemijos padarinių žmonijai. Deja, žinome, kad tikintieji ir jų bendraminčiai taip pat nuo to kenčia. Atstumas nuo draugų ir giminių, kurio tiek daug žmonių pasaulyje laikosi dėl visuomenės sveikatos reikalavimų, kai kam reikš išsiskyrimą visam laikui. Su kiekviena aušra darosi aišku, kad daug žmonių kentės prieš nusileidžiant saulei. Tegu susivienijimo amžinybėje pažadas paguodžia tuos, kurie prarado artimuosius. Meldžiame paguodos širdžiai ir Dievo malonės tiems, kurių išsilavinimui, pragyvenimo šaltiniui, namams ar net išgyvenimui kyla rizika. Už jus, jūsų brangiuosius ir tėvynainius mes meldžiamės Bahá’u’lláh ir prašome Jo palaiminimų bei malonės.

Kad ir kokį ilgą ir sunkų kelią tektų nukeliauti, mes esame visiškai tikri jūsų tvirtybe ir pasiryžimu įveikti šią kelionę. Jūs semiatės iš vilties, tikėjimo ir didžiadvasiškumo saugyklų, kitų poreikius statydami pirmiau savų, kad nuskriaustieji būtų dvasiškai pamaitinti, vis karščiau klausiantys – rasti patenkinančius atsakymus, o trokštantys pagerinti pasaulį – gauti tam priemonių. Kaip galime mažiau tikėtis iš atsidavusių Palaimintojo Tobulumo sekėjų?

Ir noslēdzies gatavošanās un pārdomu, kā arī diženas piepūles gads, kas izceļas ar draugu pūlēm visā pasaulē atzīmēt ‘Abdu'l-Bahá Debesbraukšanas simtgadi, tostarp nosūtot pārstāvjus piedalīties īpašā pasākumā Viņa godināšanai Svētajā Zemē. Pateicoties šiem centieniem, ‘Abdu’l-Bahá’ dzīves nesto iedvesmu ir sajutušas neskaitāmas dvēseles un ne tikai bahājieši. Viņa rūpes par katru cilvēces ģimenes locekli, Viņa sludināšanas darbs, Viņa izglītības un sociālās labklājības veicināšana, Viņa dziļais ieguldījums diskursos gan Austrumos, gan Rietumos, Viņa sirsnīgais iedrošinājums pielūgsmes namu būvniecības projektiem, Viņa ieguldījums, lai piešķirtu sākotnējās formas bahāju pārvaldei, Viņa dažādu kopienas dzīves aspektu izkopšana – visi šie Viņa dzīves cits citu papildinošie aspekti atspoguļoja Viņa pastāvīgo un pilnīgo centību kalpot Dievam un cilvēcei. ‘Abdu’l-Bahá bija ne tikai spēcīga morālas autoritātes un izcila garīgā ieskata personība, bet arī tīrs kanāls, caur kuru Bahá’u’lláh atklāsmes atbrīvotie spēki varēja iedarboties uz pasauli. Lai izprastu ticībai piemītošo sabiedrību veidojošo spēku, nav jāskatās tālāk kā uz ‘Abdu’l-Bahá sasniegumiem kalpošanas laikā un no Viņa spalvas nepārtraukti plūdušās vadības pārveidojošajām sekām. Daudzi mūsdienu bahāju kopienas brīnišķīgie sasniegumi – kas tika aplūkoti mūsu pagājušā Riḍván vēstījumā jums – ir meklējami ‘Abdu’l-Bahá rīcībā, lēmumos un norādījumos.

Tāpēc ir iederīgi, ka bahāju kopienas kolektīvais veltījums tās nevainojamajam Paraugam ir ievads tās lielajam pasākumam, kas vērsts uz ticības sabiedrību veidojošā spēka atraisīšanu aizvien plašākos mērogos. Darbības jomas, kas ietilpst Deviņu gadu plānā un pašreizējā plānu sērijā, ir vērstas uz šī visaptverošā mērķa izpildi. Tas ir arī vairāk nekā 10 000 konferenču uzmanības centrā visā pasaulē, kas tiek rīkotas, lai atzīmētu šī lieliskā garīgā pasākuma uzsākšanu. Šīs konferences, kuras, domājams, uzņems nepieredzētu dalībnieku skaitu, pulcē ne tikai bahājiešus, bet arī daudzus citus cilvēces labvēļus, kuriem ar viņiem kopīga ir vēlme veicināt vienotību un labāku pasauli. Viņu apņēmība un spēcīgā mērķtiecība atspoguļojas garā, kas radīts jau notikušajās sapulcēs, kur dalībniekus ir iedvesmojušas gan dinamiskās apspriedes, kurās viņi ir devuši savu ieguldījumu, gan kolektīvais redzējums, kas izzināts šajos priecīgajos notikumos. Ar nepacietību raugāmies uz to, ko nesīs nākamie mēneši un gadi.

Kopš 2021. gada 30. decembra vēstījuma, ko nosūtījām Padomnieku konferencei, nacionālās garīgās padomes un reģionālās bahāju pārvaldes Deviņu gadu plāna ietvaros ir nopietni novērtējušas iespējas pastiprināt izaugsmes procesu savā jurisdikcijā esošajos klasteros. Mēs uzskatām, ka, lai novērtētu laika gaitā panākto progresu, būtu lietderīgi skatīt plānu kā izvērstu divās četru un piecu gadu fāzēs, un nacionālās padomes tika aicinātas apsvērt progresu, ko tās sagaida savās kopienās līdz 2026. gada Riḍván un pēc tam līdz 2031. gada Riḍván. Šis uzdevums ietvēra arī klasteru robežu atkārtotu novērtēšanu, un šo korekciju rezultāts ir tāds, ka kopējais klasteru skaits pasaulē ir pieaudzis par ceturtdaļu un tagad ir vairāk nekā 22 000 klasteru. Spriežot pēc saņemtajām prognozēm, tiek lēsts, ka līdz plāna beigām izaugsmes programma kādā attīstības līmenī pastāvēs aptuveni 14 000 no šiem klasteriem. Tiek prognozēts, ka tajā pašā laika posmā izaugsmes programmu varētu uzskatīt par intensīvu līdz 11 000 klasteros. Paredzams, ka līdz 2031. gadam to klasteru skaits, kuros ir pārvarēts trešais pavērsiens, būs pieaudzis virs 5000 no šiem klasteriem. Bez šaubām šāda progresa īstenošana prasīs milzīgus pūliņus visā plāna darbības laikā. Tomēr mēs uzskatām, ka tie ir šīs tiekšanās vērti centieni, jo tie atspoguļo vērienīgu, bet nopietnu vērtējumu tam, kas ir sasniedzams.

Tas ļoti daudz ko atklāj. Šādus mērķus nevarētu reālistiski izvirzīt, ja administratīvās institūcijas un aģentūras nebūtu ievērojami attīstījušās, iegūstot ievērojami paaugstinātas spējas pārvaldīt lietas tādā kopienā, kurā aktivitātes ir tik strauji savairojušās un aptver plašu un augošu radniecīgo dvēseļu skaitu. Nebūtu iespējams tiekties pēc šādas izaugsmes, ja visos līmeņos netiktu kultivēta vēlme mācīties – darboties, pārdomāt, tvert atskārsmes un uzsūkt sevī citur parādījušās atziņas, kas aizsniedzas līdz kopienas saknēm. Un pūles, kas izriet no šādām prognozēm, diez vai būtu iespējamas, ja bahāju pasaulē nebūtu ienākusi arvien izteiktāka sistemātiska pieeja mācību darbam un cilvēkresursu attīstībai. Tas viss ir veicinājis bahāju kopienas izpratni par savu identitāti un mērķi. Apņēmība būt vērstai uz āru kopienas veidošanas procesā jau bija kļuvusi par iedibinātu kultūras aspektu daudzās jo daudzās vietās; tā tagad pieaugošā skaitā kopienu ir kļuvusi par patiesu atbildības sajūtu par aizvien lielāku sabiedrības grupu garīgo un materiālo progresu, kas krietni pārsniedz pašas bahāju kopienas locekļus. Draugu centieni veidot kopienas, iesaistīties sociālajā darbībā un dot ieguldījumu sabiedrībā izplatītajos diskursos ir saplūduši vienā globālā pasākumā, ko saista kopīgs rīcības ietvars, kura mērķis ir palīdzēt cilvēcei sakārtot savas lietas, balstoties uz garīgajiem principiem. Sasniedzot šo punktu simts gadus pēc administratīvās iekārtas atsegšanas, nevar nepamanīt mūsu aprakstīto notikumu nozīmi. Neparastajā veiktspējas pieaugumā, kas noticis pēdējo divu desmitgažu laikā – un kas ir ļāvis bahāju pasaulei aplūkot savus centienus ticības sabiedrību veidojošā spēka atraisīšanas kontekstā – mēs redzam neapstrīdamus pierādījumus, ka Dieva Lieta ir iegājusi sava Formatīvā laikmeta sestajā periodā. Pagājušajā Riḍván mēs paziņojām, ka plaši izplatītā parādība, kad liels skaits cilvēku piedalās bahāju aktivitātēs, iedegas ticībā un apgūst prasmes un iemaņas, lai kalpotu savām kopienām, liecina, ka ir sācies trešais Skolotāja Dievišķā plāna periods; tādējādi viena gada plāns toreiz – tā aizsākumā un tagad – tā noslēgumā ir iezīmējis vēsturisko sasniegumu kopumu, ko panākusi ticīgo sabiedrība, – un šis vienotais uzticamo kopums ir gatavs izmantot iespējas, kas tā priekšā ir plaši pavērtas uz jauna, varena pasākuma sliekšņa.

Ievērojama iezīme periodam, kas tagad beidzas, bija pēdējā kontinentālā pielūgsmes nama uzcelšana un projektu uzsākšana, lai izveidotu pielūgsmes namus valsts un vietējā līmenī. Bahājieši visā pasaulē ir daudz iemācījušies par Mashriqu'lAdhkár jēdzienu un tā iemiesoto pielūgsmes un kalpošanas savienību. Formatīvā laikmeta sestā perioda laikā tiks uzzināts daudz vairāk par ceļu, kas ved no plaukstošas garīgās dzīves attīstības kopienā un tās iedvesmotas kalpošanas līdz Mashriqu’l-Adhkár uzcelšanai. Sākas apspriešanās ar dažām nacionālajām garīgajām padomēm, un, tām turpinoties, mēs periodiski paziņosim par vietām, kur nākamajos gados tiks celts bahāju pielūgsmes nams.

Mūsu prieku, redzot, ka Visdižākā Vārda kopiena kļūst arvien spēcīgāka, mazina mūsu dziļās skumjas, redzot, ka pasaulē joprojām pastāv apstākļi un konflikti, kas izsauc postu un izmisīgas ciešanas, – jo sevišķi novērojot destruktīvo spēku atdzimšanu, kuri sabojājuši starptautiskās attiecības un nesuši šausmas iedzīvotājiem. Mēs labi zinām un esam pārliecināti, ka bahāju kopienas vairākkārt daudzos dažādos kontekstos ir pierādījušas: Bahá’u’lláh sekotāji ir apņēmušies sniegt palīdzību un atbalstu apkārtējiem neatkarīgi no tā, cik saspringti ir viņu pašu apstākļi. Taču līdz brīdim, kad cilvēce kopumā apņemsies savas lietas būvēt uz taisnīguma un patiesības pamatiem, tai diemžēl ir lemts klunkurēt no vienas krīzes uz otru. Mēs lūdzam Dievu, lai, ja nesenais kara uzliesmojums Eiropā dotu kādu mācību nākotnei, tad tas kalpotu kā neatliekams atgādinājums par kursu, kas pasaulei ir jāiet, ja tā vēlas sasniegt patiesu un ilgstošu mieru. Principi, ko Bahá’u’lláh izteica sava laika monarhiem un prezidentiem, un svarīgie pienākumi, kurus Viņš uzlika pagātnes un tagadnes valdniekiem, iespējams, šodien ir vēl iederīgāki un svarīgāki nekā tad, kad tos pirmo reizi pierakstīja Viņa Spalva. Bahājiešiem Dieva Dižākā plāna nepielūdzamā virzība uz priekšu – kura sev līdzi nes pārbaudījumus un satricinājumus, bet galu galā virza cilvēci uz taisnīgumu, mieru un vienotību – ir konteksts, kurā atklājas Dieva Mazākais plāns, ar kuru galvenokārt aizņemti ticīgie. Mūsdienu sabiedrības disfunkcionālais stāvoklis padara vajadzību pēc ticības sabiedrību veidojošā spēka atraisīšanas ļoti skaidru un neatliekamu. Mēs nevaram sagaidīt neko citu kā vien to, ka pagaidām krampji un nekārtības turpinās mocīt pasauli; tāpēc jūs, bez šaubām, novērtēsiet, kāpēc katrs sirsnīgs lūgums, ko mēs pienesam, lai visi Dieva bērni tiktu atbrīvoti no apjukuma un sūrām grūtībām, jāapvieno ar tikpat sirsnīgu lūgšanu par panākumiem tik ļoti vajadzīgajā kalpošanā, ko jūs veicat Miera Prinča Lietas labā.

Katrā klasterī, kurā plāna aktivitātes uzņem apgriezienus, mēs redzam, ka attīstās kopienas, kas apveltītas ar tām cēlajām īpašībām, kuras aprakstījām 2021. gada 30. decembra vēstījumā. Tā kā sabiedrības piedzīvo dažāda veida spriedzes, Abhá Dailes sekotājiem arvien vairāk ir jāizceļas ar savām izturības un racionalitātes īpašībām, ar savu uzvedības standartu un principu ievērošanu, kā arī ar līdzjūtību, atraisītību un pacietību, ko viņi demonstrē, tiecoties pēc vienotības. Atkal un atkal ticīgo raksturīgās iezīmes un attieksme akūtu grūtību periodos ir mudinājusi cilvēkus vērsties pie bahājiešiem pēc skaidrojuma, padoma un atbalsta, it īpaši, ja sabiedrības dzīvi ir satricinājušas briesmas un neparedzētas grūtības. Daloties šajos novērojumos, mēs apzināmies, ka arī pati bahāju kopiena piedzīvo pasaulē darbojošos noārdošo spēku ietekmi. Turklāt mēs apzināmies, ka jo lielākas ir draugu pūles Dieva Vārda sludināšanā, jo spēcīgāki būs pretspēki, kurus viņi agrāk vai vēlāk sastaps no dažādām pusēm. Viņiem jānostiprina savs prāts un gars pret pārbaudījumiem, kas noteikti gaidāmi, tā, lai tie nesabojātu viņu centienu viengabalainību. Taču ticīgie labi zina, ka, lai kādas vētras būtu priekšā, Lietas šķirsts tās visus pārvarēs. Secīgos ceļojuma posmos tas ir izturējis laika apstākļus un tvēris viļņus. Tagad tas ir ceļā uz jaunu apvārsni. Visvarenā apliecinājums ir vēja pūsmas, kas uzpūš tā buras un virza to uz galamērķi. Un derība ir tā navigācijas zvaigzne, kas notur svēto kuģi nostādītu tā drošajā un noteiktajā virzienā. Lai debesu pulki sūta svētības visiem, kas kuģo tajā!